Trylikta 2013-04-13 „La degustazzione“

Na štai ir įvyko. Kavinė „Špunka“ Užupio širdy prie Angelo. Ponas Maharadža išvyko čakrų darinėti, o mums paliko reikalus tvarkyti. Todėl ši Trylikta buvo kiek kitokia, tačiau kartu ir tokia pati. Po ilgų diskusijų e-mailais sudalyvavom trise: Bartas Valka ir Cijunas. Likę sirgo ir savaip pramogavo. Štai mes visu gražumu:
3

Taigi, radža Jakutis išvykdamas paliko ponui Bartui užduotį, kurią mes su malonumu atlikome – išdegustavome keletą rūšių alalio. Teko atrinkti iš trijų Alt biero rūšių, kuris skaniausias. Užragavom pirmo… antro… trečio… Dar ir nepriklausomas ekspertas su gražia savo dama nuo gretimo stalelio padėjo apsispręsti. Pasakysiu taip: kaip visuose testuose vienas atsakymas būna totaliai į pievas, o iš kitų dviejų tenka atspėti teisingą. Taip ir čia: trečiasis buvo, matyt per klaidą supiltos bačkelės plovimo pamazgos, todėl vienareikšmiškai jį išgėrėm be pasigardžiavimo. Liko pirmasis ir antrasis. Praktiškai vienbalsiai sutarėm, kad laimėjo antrasis. Bartas gal ir gali ten blevyzgoti koks ten jis tas alaus skonis ir kvapas, bet aš pasakysiu, kad antrasis tiesiog skanesnis ir viskas. Iš esmės, tai man tokie alūs tinka nebent karštą vasarą, gerai pakrovus šieną atsisėdi į pavėsį ir užsiverti šaltą rasojantį kartaus gaivaus alelio. Štai taip.
Kita užduotis buvo išrinkti vieną iš dviejų alų. Tai čia (anot Barto) Jakutis davė durną užduotį, kas nesuprantantiems reikštų maždaug „palygink degtinę su konjaku – kas geriau“.
Tiesa, padavėjas pavaišino naminiais lietuviškais sūriais. Liuks, tiesa buvo įvairių: pradedant pagerintais varškės, su pelėsiais, alia parūkyti ir baigiant kažkokiu virš metų išlaikytu nenusakomo skonio sūriu, kurisvėliau taipogi sulindo, nes be sūrių ir dešrų ten tiesiog daugiau nebuvo ko ėsti. Bendras stalo vaizdelis:
degustacija

Pasiragavę tų dviejų alelių visgi išrinkom kažkurį tą laimėtoją. Dar tokiam dešimtbokalininkui poilsiautojui italui davėm padegustuoti, tai iš akių matėm, kad „lithuanian beer is da best in the whole world“. Kaip bebūtų pavydu, pasikabino jis (arba jį pakabino) kažkokią barakudaitę ir išsivilko…

Na, atlikę darbus nusprendėm pailsėti. Juolab, likom dviese su Bartu, todėl ramiai pradėjom pildyti organizmus vietiniu alumi. Turiu pasakyti, kad pavarėm neblogai: nuo penkių iki pirmos nakties. Aišku, kai visad, pusė kaboko Barto pažįstami, kažkoks keliautojas prisijungė su savo visapusiškai gražia mergaite, tai varėm diskusijas atsipūtę.

Linksmiausia buvo, kai ties pabaiga prisijungė kažkoks gyvenime nusiskriaudęs berniokas ir pradėjom diskutuoti apie santuokas. Tai tas, pasirodo, buvo vedęs 18-os metų, ir išsiskyrė, o dabar rado kažkokią 32 metų mergmoterą ir, net nepažinęs josios tėvų jau puola naujon santuokon… Trumpai sakant, net ir girtas būdamas apšalau išgirdęs tokias jo mintis, tai, nieko ant greičio nesugalvodamas liepiau atsistoti prieš veidrodį ir išplėtus akis žiūrėti dvi minutes į save. Dar išsitraukiau chronometrą ir nuoširdžiai tam nelaimėliui atmatavau tas dvi minutes… Linksmas demagogijos momentėlis buvo 🙂 Pažiūrėjo jis tas dvi minutes į savo feisą, o aš per tą laiką jau pasiruošiau tolesniam demagogijos varymui, bet kažkaip išėjo, kad atslinko pabaiga su originaliai atrodančia sąskaita:
saskaita

Nuoširdi padėka prijaučiančiai tryliktokams Rytei už parvėžinimą namo.

Gailėkitės nebuvę… Sustiksma kitu rozu

3 Comments

  1. Bartas
    balandžio 15
    Reply

    wau, Cijūnai tu talentas, žvengiau susiriesdamas iš aprašymo,nors pats buvau šiame reikale. Labai puikiai perteikta – manau tau visada reik rašyti, labai gerai gaunasi!!!

    • brazas
      balandžio 15
      Reply

      Na ka galiu pasakyti „Svolačiokai“ erzinat ligonį negalėjusį sudalyvauti.

    • Cijunas
      balandžio 16
      Reply

      Ačiū ačiū, kam tos gėlės…
      …kiek pastebėjau, tai iki šiol ir rašydavau 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *